Pirmas irasas apie kelione - rasiau bendra laiska draugams ir artimiesiems, tai sudedu pirmuosius ispudzius i si tinklarasti.
Kadangi gavau toki grazu segtuka "parasyk man laiska", ta ir darau. Ir darau viena ir visiems, nes jau susipainiojau kam ka ir kada skype'e surasiau :).
Kada nors skridote gruodi? Kur nors... As esu skridusi, su nuotykiais, bet jie kazkaip pasimirsta ir kiekvienas kitas kartas - kaip pirmas kartas. Taigi, atidetas skrydis Vilniaus oro uoste neturejo manes nustebinti, tai ir nenustebino. Kol buvo pakankamai laiko iki persedimo, nors ir darant prielaida, kad lagaminai nespes, tai nesijaudinau visai. Tokiam atvejui pasiruosiau - tam buvo rankinis bagazas su visa, ko gali reiketi pirmai savaitei, t.y. Niujorkui ir pirmoms dienoms Sietle. Gyvenimo ir kraidymo patirtis duoda teigiamus rezultatus :). Ir pravercia. I Frankfurta atskridome likus 15 min. iki skrydzio i Niujorka, tad dar lektuve pranese, kad visi Niujorko keleiviai gaus naujas rezervacijas. Tik niekas neispejo, kad lauksime kaip kokioje pabegeliu stovykloje 5 valandas. Numereliai kaip banke - tik labai letai slenka eile ir ilgu laukti. Kad pabaiga butu linksmesne, tai dar policininkas prisistate ir atitvere puse laukiamojo, su ironijos gaidele leido pasirinkti, kurioje puseje norime likti - ten, kur visi ir Lufthanzos personalas, ar ten, kur guli itartinas paketas, t.y. galima bomba. Paketo neliko po 15 min., bet adrenalino pakako visiems - nreikejo nei kavos, ne ko nors kito. Lufthanza pagirti galima uz malonu aptarnavima, nemokamus gerimus, sokoladukus ir kitokius "snack'us". Viesbutis su 20 eur cekiu vakarienei irgi buvo geras sprendimas.
Kai sako, kad vaiku i bara vestis negalima, vieni reaguoja su pasipiktinimu, kiti - su nusistebejimu. Visas sias reakcijas pamaciau baro lankytoju veiduose, kai su Mo (cia dukra taip nori buti vadinama siame tinklarastyje) atejome vakarieniauti. Metas velus - vietiniu laiku beveik 23 val., o musu - ir vidurnaktis. Na, bet kur siunte, ten ir ejome. Jei leistu rinktis, vaiku i bara nerekomenduoju vestis - nors ir nerukoma, bet alkoholio ant stalu per daug...
Taigi, i Niujorka velavome beveik para. Laiko pasiketimas susuko galvas, o kad per anksti neuzmigtume, apsilankeme Queens'o "mall'e" (akropolio arkito prekybos centro atitikmuo). Ispudzio nepadare, nelabai skiriasi nuoprekybcentriu Euoropos miestuose ir Lietuvoje. Tik tiek, kad kainos - be "sales tax", t.y. NYC prideda dar beveik 9 proc. Ta visad reikia tureti omenyje.
Imigracijos tarnyba ir muitine praejome normaliai, klausmai irgi buvo teisingi, t.y. jokiu itarimu balse neisgirdau, o ko nesupratau - Mo isverte :).
Vakar buvo beveik silta - ryte lijo, paskui nurmo, o i vakara atsalo, per nakti prisnigo. Pats miestas nenustebino - matyt todel, kad filmuose daug kartu matytas: laisves statula nuo kranto mazyte, dangoraiziai ne tokie jau dideli, empire state building - tiesiog apzvalgos aikstele kazkur aukstai, na kaip musu TV bokste :), tik matosi toliau. Ir gatves labai geltonos - nuo zujaciu taksi. I miesta isvaziavome anskti - tai buvo gera, nes nereikejo stumdytis, zmoniu atrode nedaug, turistu irgi, laiko daug, o paskui, po pietu ir vakarop, teko irtis per minia ir pajusti, kad esame didmiestyje. Chinatown kazkuo primine Londono chinatown'a ir stipriai skyresi nuo Manheteno. Bruklino jau neapejome, nes pedos pasake "stop". Kaip sakau, akys nori, o kojos negali. Norint pajusti tikra Niujorko dvasia, reikia cia pagyventi. Ir ne kaip 2-3 dienu turistui, o ilgiau. Na, bent jau isbandeme Starbucks, McDonalds, metro. Metro - aisku ir paprasta susigaudyti, net Mo pajuto azarta, kai kiekvienas bandymas buvo laimingas.
Siandien dar laukia (tikiuosi) centrinis parkas ir Metropoliteno muziejus. Jei kazko nepamatysime, bus proga sugrizti :).
O ryt - dar vienas skrydis i vakarine pakrante... Paskutinis sia savaite. Tikiuosi, kad JFK sniega nuvalys ir mes pakilsime laiku.
Balti ir silti linkejimai is Niujorko.
No comments:
Post a Comment