Artėjant Naujiesiems Metams

Paskutinė metų diena šiluma nelepina. Temperatūra nukrtio žemiau nulio, šviečia saulė, lietaus nenusimato, debesų nėra, taigi puikus, Lietuvoje sakyčiau, rudeniškas oras. Užvakar bandė snigti, bet sniegas matyt laikosi tik kalnuose, kurie matosi pro langus. O Lietuvoje dabar jau artėja dvylika!

Taigi, laimingų, sėkmingų ir sveikų Naujųjų Metų linkime iš Sietlo!

Kalėdos ir ... krabas, omaras, kalakutas

Gyvenant Sietle tiesiog būtina išragauti krevetes, krabus, omarus, midijas, lašišą ir kitas žuvis, bei kitas jūros gėrybes. Geriausia jas pirkti šviežias turguje, bet tai - kitą kartą. Šįsyk apsiribojome supermarketo QFC siūlomais produktais.
Krabas (dungeness crab) dažnas ir populiarus šių pakrančių laimikis, todėl nesunku rasti parduotuvėje, dažnai ir už ypatingą kainą. Pirkome apvirtą/ išvirtą krabą. Kai pardavėjas pasisiūlė išvalyti, sutikau iš karto, kad paskui nereikėtų su juo žaisti ir taip pakako laiko investicijų, aiškinantis, kaip jį paruošti, kaip valgyti ir pan.
Taigi gavau išvalytą (be kiaukuto) krabą:

Pagaminau paprastai: svieste pakepinau smulkintą česnaką, petražoles, supyliau apie 100 ml putojančio balto vyno (tinka ir paprastas), grietinėlę ir šiame padaže 5 min. patroškinau krabo gabaliukus. T.y. krabo kūną perlaužiau per pusę, atskyriau visas kojas.
Atrodė šitaip:

Daugiau žaidimo buvo, kol iškrapštėme krabų mėsą iš kiaukutų, bet kiaukutas minkštas, tad didelio vargo nebuvo.

Ilgiau užtrukome, kol išdarinėjome omarą (didelis vėžys), kurį pirkome irgi virtą. Namie pašildžiau 7 min. garuose.

Na, po to liko tik didelė oranžinė kiautų krūva :).

Taigi, jei krabas su omaru buvo lyg ir Kalėdiniai pusryčiai/ pietūs, tai vakarienė buvo ne mažiau įspūdinga.
Pietų afrikietės gamino orkaitėje upėtakį, kardžuvę, tigrines krevetes ir savo šaliai tipišką desertą su vermišėliais, pienu, kardamonu, cinamonu, cukrumi, rožių vandeniu ir dar kažkuo (taip ir nesupratau :)). Deserto skonis priminė manų košę ir ryžių pudingą/ desertą. O aš kepiau kalakutą su daržovėmis ir iš mėsos sultinio/ kepimo riebalų gaminau padažą. Maisto buvo daug, gerai, kad neprivalu suvalgyti iš karto :).

Kalėdoms artėjant

Gražu, kai miestai puošiasi ir visur juntama šventinė nuotaika. Vieniems tai - susikaupimo metas, kitiems - nesibaigiantis dovanų maratonas, kiti iš viso nesupranta, ko tas pasaulis iš proto kraustosi. Tik nedidelė dalis Sietlo gyventojų švenčia Kalėdas, kitų religijų atstovai švenčia kitas šventes, tad vis labiau įprastas tampa palinkėjimas "Happy holidays!" Taip išvengiama konkrečios šventės įvardinimo, tad tinka krikščionims Kalėdų, kiniečiams Naujųjų metų, žydams Hannukah proga.

Pasipuošęs Niujorkas:

Kirsti gatvę ... teisingai

Ar kada susimąstėte, kad pereiti gatvę reikia mokėti, t.y. suprasti, koks šviesoforas ką reguliuoja ir pan. Vilniuje, kai pėsčiųjų šviesoforus pakeitė į beveik normalius, tai kažkada sugebėjau pasukti į kairę per raudoną. Brrr, net nepamačiau, jei sesė nebūtų pasakiusi, ... po to. Gerai, kad nieko neįvyko ir viskas baigėsi gerai.

Pėsčiųjų šviesoforai skirtingose šalyse yra labai skirtingi. Niujorke viena tvora / siena tą puikiai iliustruoja. Štai gabaliukas:

Kai rytų Berlyne žmogeliukus su kepurėlėmis ėmė keisti į paprastus, kilo smarki vieša diskusija ir miesto valdžia turėjo nusileisti: paliko žmogeliukus ten, kur jie ir buvo.
Kažkaip maniau, kad turiu nuotraukų, kaip atrodo Sietle ar Niujorke, bet teks papildyti vėliau. Esmė ta, kad vietoj raudonos - yra raudonas gal labiau oranžinis delnas, lyg ir stabdantis į gatvę puolantį pėstįjį, o vietoj žalios - baltas žingsniuojantis žmogutis. Tai ir juokaujame, kad jau balta, galima kirsti gatvę.

Niujorke šviedoforai "apvilkti" geltona spalva, gal kad geriau matytųsi iš tolo:

O tie keisti užrašai "One way" anglų kalbos nemokančiai personai gali sukelti ir pilvo skausmą. Gerai, kad primena vienpusio eismo rodyklę. Ir šiaip, labai daug ženklų yra tekstiniai (NO parking any time), net "plytos" ženklas turi užrašą. Jei moki skaityti, tai paskui neišsisuksi, kad nesupranti, ką reiškia konkretus ženklas :). Smagu. Taip ir mokomės anglų kalbos.

O Sietle šviesoforai juodos spalvos.

Niujorke dar buvo tokie gatvių slenksčiai, kad tie, kam nepriklauso, nevažiuotų. Ir dar su šviesoforais:

Kažkiek panašu į Vilniuje statytus bokštelius.

Oro prognozės džiugina

Kai praneša, kad rytoj snigs, o rytojaus dieną šviečia saulė, tai juk gera žinia, ar ne?
Ypač, jei tai apie miestą, kur 300 dienų per metus lyja lietus. Per tas penkias dienas mačiau lietų tik vieną pusdienį, o pajusti jo dar neteko.
Lietus kaip reiškinys man patinka. Ypač kai lyja nestipriai, o švelniai, tuomet atrodo, kad jis glosto. Kai lyja piktai, stipriai, taip kad taškosi iš apačios yra nesmagu, labai šlapia ir ... labai šlapia.
Matysime, ką atneš nauja diena.

Seattle/ Sietlas: pirmieji įspūdžiai

Visi gąsdino, kad Sietle pastoviai lyja, kad 300 dienų per metus lyja, o mes jau antra dieną matome tik saulę ir gražų orą. Sako, kad džiaugtis nereikėtų, nes savaitgaliui prognozuoja lietų. Gerai, kad šilta - 48F, arba apie 9 laipsnius šilumos pagal Celsijų. Skaičiuoti (jei pliusinė temperatūra), tai iš laipsnių Farenheito skalėje atimti 30 ir padalinti iš 2. Gal kaip nors įprasiu. Tiek suprasti oro temperatūrą, tiek svorius. Viskas sveria svarus, uncijas ir pan., o ant maisto pakuočių svoris kartais būna nurodytas ir gramais/ kilogramais.
Jei Niujorke net prie minusinės temperatūros matėme bėgikų su šortais (!), bet su pirštinėmis, tai Sietle (bent jau mūsų gyvenamajame rajone) bėgikų per dvi dienas mačiau vos keletą ir tai tik universiteto miestelyje.
Sietlas labai kalvotas. Gražu. Bėgioti bus iššūkis. Kaip ir važinėti dviračiais. Čia ne vienas taip vadinamas Šeškinės kalnas, o taip ištisai. Jei įveikti Verkių vandens malūno - Verkių rūmų atkarpą atrodydavo iššūkis, tai čia bet kuris pasivažinėjimas būtų toks. Ir pirkinių maišus iš parduotuvės į kalną parsinešti nėra labai lengva. Keista gyventi be automobilio. Bet ne pirmas kartas. Matysime, kur mokykla bus, tada gal kitaip viskas dėliosis.
Kalvotas kraštovaizdis turi savų privalumų. Gali gyventi pirmame aukšte, o matyti medžių viršūnes, žemai plytintį miestą, kuris tampa ypatingai paslaptingas ir gražus, kai pradeda temti ir visur žiebiasi šviesos, taip sakant, miesto žiburiai. Nereikia ir televizoriaus. Gali sėdėti minkštai ant sofos ir tiesiog žiūrėti. Kas daugiau belieka, kai pabosta skaityti, jei nežiūri TV, o kompiuteris užimtas? Tikriausiai reikės megzti.

Niujorkas ... Vilnius ...

Kadangi pabuvimas Niujorke sutrumpėjo natūraliai, dėl to, kad atvykome beveik para vėliau, teko jį apibėgti ir bent jau susipažinti. Norint jį patirti, išgyventi ir pamilti, reikėtų pagyventi. Na, pradžiai bent savaitę. Ir gerai, jei koks vietinis gyventojas pavedžiotų po mažiau turistines vietas.
Po centrinį parką nepasivaikščiojome, nes buvo žiauriai šalta, temperatūra nukrito žemiau nulio (pagal Celsijų), o jį puikiai matėme iš Empire State Building apžvalgos aikštelės. Bet apsilankėme Metropoliteno meno muziejuje. Į moksleivių, apsirengusių skirtingų mokyklų uniformomis, grupes žiūrėjome su baltu pavydu. Juk istorijos pamokos, išmoktos ne klasėje visad veiksmingesnės. Savu laiku būčiau daug atidavusi, jei mokydamasi apie senovės Egiptą, būčiau galėjusi iš arti pamatyti sarkofagą, mumijas, sienos piešinius, hieroglifus, papirusius, šventyklos statinius ir kt.
Džiugu, kad Kernavėje vyksta gyvosios archeologijos dienos, kad dar yra mokytojų, kurie nusiveda vaikus į savame mieste esantį muziejų, ar suorganizuoja išvyką į kitą mietsą ir/ ar muziejų. Tokiais muziejais kaip Metropoliteno mes pasigirti negalime, bet ar reikia? Pažinkime tai, ką patys turime. Nueikime į vykstančias parodas, festivalius, atostogų metu pakeliaukime po artimas apylinkes, ar atostogaudami prie jūros aplankykime jūros muziejų Klaipėdoje, gintaro muziejų Palangoje.
Kad paskui nereikėtų patiems raudonuoti. Prisimenu iš vaikystės pasakojimą, kai moksleivė iš Karoliniškių rajono (Vilniuje) grįžo su klase iš kelionės į Taliną ir paklausė mamos, kodėl Vilnius neturi senamiesčio. Taigi, būna ir taip.
Turime mes savo centrinį parką, savo time skverą ir savus park aveniu, tik mokėkime jais didžiuotis. Nes, kaip geras žmogus pasakė, ir Lietuvoje gyventi gera. Pritariu.

Saulėti linkėjimai iš Sietlo.

Nuotraukos, prisimenant Niujorką:

Pirmieji ispudziai: kelione Vilnius - Niujorkas

Pirmas irasas apie kelione - rasiau bendra laiska draugams ir artimiesiems, tai sudedu pirmuosius ispudzius i si tinklarasti.

Kadangi gavau toki grazu segtuka "parasyk man laiska", ta ir darau. Ir darau viena ir visiems, nes jau susipainiojau kam ka ir kada skype'e surasiau :).

Kada nors skridote gruodi? Kur nors... As esu skridusi, su nuotykiais, bet jie kazkaip pasimirsta ir kiekvienas kitas kartas - kaip pirmas kartas. Taigi, atidetas skrydis Vilniaus oro uoste neturejo manes nustebinti, tai ir nenustebino. Kol buvo pakankamai laiko iki persedimo, nors ir darant prielaida, kad lagaminai nespes, tai nesijaudinau visai. Tokiam atvejui pasiruosiau - tam buvo rankinis bagazas su visa, ko gali reiketi pirmai savaitei, t.y. Niujorkui ir pirmoms dienoms Sietle. Gyvenimo ir kraidymo patirtis duoda teigiamus rezultatus :). Ir pravercia. I Frankfurta atskridome likus 15 min. iki skrydzio i Niujorka, tad dar lektuve pranese, kad visi Niujorko keleiviai gaus naujas rezervacijas. Tik niekas neispejo, kad lauksime kaip kokioje pabegeliu stovykloje 5 valandas. Numereliai kaip banke - tik labai letai slenka eile ir ilgu laukti. Kad pabaiga butu linksmesne, tai dar policininkas prisistate ir atitvere puse laukiamojo, su ironijos gaidele leido pasirinkti, kurioje puseje norime likti - ten, kur visi ir Lufthanzos personalas, ar ten, kur guli itartinas paketas, t.y. galima bomba. Paketo neliko po 15 min., bet adrenalino pakako visiems - nreikejo nei kavos, ne ko nors kito. Lufthanza pagirti galima uz malonu aptarnavima, nemokamus gerimus, sokoladukus ir kitokius "snack'us". Viesbutis su 20 eur cekiu vakarienei irgi buvo geras sprendimas.
Kai sako, kad vaiku i bara vestis negalima, vieni reaguoja su pasipiktinimu, kiti - su nusistebejimu. Visas sias reakcijas pamaciau baro lankytoju veiduose, kai su Mo (cia dukra taip nori buti vadinama siame tinklarastyje) atejome vakarieniauti. Metas velus - vietiniu laiku beveik 23 val., o musu - ir vidurnaktis. Na, bet kur siunte, ten ir ejome. Jei leistu rinktis, vaiku i bara nerekomenduoju vestis - nors ir nerukoma, bet alkoholio ant stalu per daug...
Taigi, i Niujorka velavome beveik para. Laiko pasiketimas susuko galvas, o kad per anksti neuzmigtume, apsilankeme Queens'o "mall'e" (akropolio arkito prekybos centro atitikmuo). Ispudzio nepadare, nelabai skiriasi nuoprekybcentriu Euoropos miestuose ir Lietuvoje. Tik tiek, kad kainos - be "sales tax", t.y. NYC prideda dar beveik 9 proc. Ta visad reikia tureti omenyje.
Imigracijos tarnyba ir muitine praejome normaliai, klausmai irgi buvo teisingi, t.y. jokiu itarimu balse neisgirdau, o ko nesupratau - Mo isverte :).
Vakar buvo beveik silta - ryte lijo, paskui nurmo, o i vakara atsalo, per nakti prisnigo. Pats miestas nenustebino - matyt todel, kad filmuose daug kartu matytas: laisves statula nuo kranto mazyte, dangoraiziai ne tokie jau dideli, empire state building - tiesiog apzvalgos aikstele kazkur aukstai, na kaip musu TV bokste :), tik matosi toliau. Ir gatves labai geltonos - nuo zujaciu taksi. I miesta isvaziavome anskti - tai buvo gera, nes nereikejo stumdytis, zmoniu atrode nedaug, turistu irgi, laiko daug, o paskui, po pietu ir vakarop, teko irtis per minia ir pajusti, kad esame didmiestyje. Chinatown kazkuo primine Londono chinatown'a ir stipriai skyresi nuo Manheteno. Bruklino jau neapejome, nes pedos pasake "stop". Kaip sakau, akys nori, o kojos negali. Norint pajusti tikra Niujorko dvasia, reikia cia pagyventi. Ir ne kaip 2-3 dienu turistui, o ilgiau. Na, bent jau isbandeme Starbucks, McDonalds, metro. Metro - aisku ir paprasta susigaudyti, net Mo pajuto azarta, kai kiekvienas bandymas buvo laimingas.
Siandien dar laukia (tikiuosi) centrinis parkas ir Metropoliteno muziejus. Jei kazko nepamatysime, bus proga sugrizti :).
O ryt - dar vienas skrydis i vakarine pakrante... Paskutinis sia savaite. Tikiuosi, kad JFK sniega nuvalys ir mes pakilsime laiku.

Balti ir silti linkejimai is Niujorko.