Sietlo meno muziejus Picasso ir šiaip

Lankėmės Sietlo meno muziejuje, Picasso parodoje. Patekti tą pačią dieną nepavyko, nes ažiotažas buvo didžiulis. Perkant bilietu reikėjo pasirinkti laiką, kada norėjome ateiti, tai siekiama subalansuoti žmonių srautus. Ir taip buvo jų daug. Gal tada pirmą kartą ir pamačiau, kaip vietiniai rengiasi ir aunasi.

Aišku, reikia paminėti, kad bilietų ėjome prieš pat Naujuosius metus, taigi gruodį. Vieni buvo apsiavę guminėmis įsipiriamomis per pirštą šlepetėmis, kiti - australų UGG ar EMU tipo batais, treti sportbačiais. Žodžiu, spektras platus. Lygiai tas pats ir su apranga. Vieni su striukėmis, kiti su megztiniais, treti - su marškinėliais trumpomis rankovėmis.

Kol laukėme, nenuobodžiavome. Nebūtų meno muziejus, jei vestibiulyje virš galvos nekabotų automobiliai. Gal tai buvo kalėdiniai arba šventiniai papuošimai? Matyt.

Paroda įdomi. Visai nenuobodi. Eksponuojami buvo Picasso ankstyvieji darbai, instaliacijos, nuotraukos. Buvo rodomi filmai. Supratau, kad arba aš nebeprisimenu, ką esu mačiusi prieš gerus penkiolika metų Paryžiuje, arba čia buvo eksponuota tai, kas ten tuo metu nebuvo. Mat paroda atkeliavo net iš Paryžiaus. Na, iš tokio miesto Europoje. Beje, Prancūzijos sostinės. Čia amerikiečius kartais reikia geografijos pamokyti. Taip švelniai. Juk dauguma neturi pasų, nėra kirtę savo valstijos sienos, o vienas mokytojas mokykloje, kuris dėsto amerikiečių kalbą ir istoriją, išgirdęs, kad esame iš Lietuvos, pasakė, "aaa, čia, kur netoli Didžiosios Britanijos?" Atsakiau, kad taip netoli, bet arčiau Lenkijos :).

Sportuojantys studentai

Keista grįžti į universitetą, net kai jis kažkur už Atlanto. Na, tiesiogiai aš čia negrįžau, bet pasinaudojau privilegija, kad galiu grįžti ir pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis. Taigi, pirmiausiai apie Washingtono Universiteto (UW) sporto klubo, arba Intramural Activities (IMA) Building, teikiamomis paslaugomis.
Prisimenu savo studijų laikus Vilniaus universitete ir privalomas fizinio pamokas. Berods vadinosi fizinio pasirengimo paskaita, dabar mokyklose naudoja kūno kultūros terminą. Kai kažkas yra privaloma ir verčiama, netampa juk miela nei kūnui, nei sielai. Kas nusprendė, kad ta studentų grupė turi viską daryti bendrai, net sportuoti. Kai įsigilinu į lietuvišką grupių / srautų/ kursų sistemą, tampa truputį graudu. Jokio pasirinkimo. Kaip ir dėl sporto. Nežinau kaip dabar yra, bet netikiu, kad liko fizinis kaip privalomas dalykas.
Na, bet čia aš ne apie tai. O apie IMA. Apie tai, kad IMA paslaugos jau yra įtrauktos į studentų mokesčio už mokslą sumą. Ir jie tai puikiai supranta, bei tuo naudojasi. Nes jei nesinaudoji, mokesčio niekas negrąžina. IMA, be papildomo mokesčio, galima rezervuoti ir naudotis mažąja spintele, tereikia užpildyti formą ir pasiimti užraktą. Ir kiekvieno semestro pradžioje rezervaciją prasitęsti. Spintelė iš tiesų labai maža, joje telpa sportbačiai, prausimosi reikmenys ir rankšluostis. Bet kiekvieną kartą dar gali pasiimti kitą spyną su raktu ir naudotis didesne spintele, kur jau telpa kuprinė, striukė ir pan. Mažoji spintelė skirta pastoviam asmeninių daiktų saugojimui, o didžioji - naudotis, kol esi klube.

IMA pastato dalies vaizdas

Su savo studento pažymėjimu arba taip vadinama Husky card, gali patekti į pastatą, gauti spyną su raktu didelei spintelei, rankšluostį, maudymosi kostiumėlį (dar nebandžiau!), krepšinio kamuolį, raketes badmintonui, skvošui ir (gal?) tenisui, taip pat rezervuoti kortus, ir dar daug kam.

Aš tą darau su savo kortele. Už IMA mokėjau darbuotojų sutuoktinių kainą, kas semestrui sudaro 70 dolerių plius mokesčiai (9,5 proc.). Sistema tokia, kad UW yra trys semestrai - rudens, žiemos ir pavasario, trukmė jų - po tris mėnesius. Taigi, man kaina mėnesiui apie 25$, mieste pigiau niekur nerasiu. Be to, miesto sporto klubai neturi baseino.
Čia yra baseinas (25 jardai, arba truputį virš 22 metrų), kur yra keturi takai. Du iš - greitam plaukiojimui, tokio pločio kaip mes esame įpratę. Vienas - lėtam plaukiojimui, ir vienas - vidutiniams. Abu šie takai yra dvigubai platesni už greitajam plaukiojimui skirtus takus. Juose reikia plaukioti ratu, bet taip niekas nedaro, visi tiesiog atsispiria. Yra nardymui skirta zonu, kur gerokai giliau.
Ketvirtam aukšte yra bėgimo ir ėjimo ratas. Du takai skirti bėgimui, du vidiniai takai - ėjimui. Ilgis 1/9 mylios. Porinėm dienom bėgti/ eiti reikia viena kryptimi, neporinėmis - kita. Gerai, kad nors judėjimas vyksta viena kryptimi, nes bėga ir eina kas kur nori. Kampuose yra čiužiniai tempimo pratimams ir kitai kiliminei veiklai, galima naudotis guminiais kamuoliais. Taip pat yra kardio ir jėgos treniruokliai.
Apčioje yra svarmenų salė, kardiotreniruoklių, krepšinio salės. Žodžiu, erdvės daug. Net kai žmonių daug, gali rasti ką veikti. Tik baseine tada būna kaip Lazdynų baseine piko metu.
Yra wifi zonos, kur veikia nemokamas UW wifi internetas.
Kitos paslaugos yra mokamos: joga, pilatesas, aerobika, dviračių mynimas, kovos menai. Galima įsirašyti į klubinį užsiėmimą (futbolas, krepšinis, rankinis ir labai daug kitų), dalyvauti varžybose.
Aš kažkaip buvau įpratusi, kad į sporto klubą nešiesi aprangą persirengti. Čia tokio dalyko nėra. Kas eina iš paskaitų ar po darbo, tas nešasi, kas eina iš namų ir bėga iki klubo, paprastai jau būna su apranga. Šortai ir marškinėliai trumpomis rankovėmis - čia įprasta. Tiek sportininkams, tiek visiems. Jei stebėčiau žmones, niekad negalėčiau nuspręsti, koks oras lauke - visi vaikšto apsirengę lengviau nei termometras rodo.
Aš pati pradėjau vaikščioti su sportinėmis kelnėmis ir batais, jei einu į/ pro klubą. Ir striukė jau kurį laiką ramiai kaba spintoje, nes sparčiai einant ir įveikiant visus pakeliui esančius kalnus ir kalnelius, tampa labai greitai šilta. Pasirodo, patogiausia avalynė vaikščiojimui - irgi sportiniai bateliai. Pačiai iš savęs juokas ima, bet bendroje masėje neišsiskiriu. Dar reikia prisiminti kaskart ausines įsimesti, tai minant dviračiu bus smagiau, nei tik pro langą žiūrėti. Bet kai matau ežerą, kalnus ar sporto aikštynus, juk irgi nėra blogai.

"Purpuriniai" aikštynai. Purple - UW spalva. 

Kavinė



Čia eilė patekti į sporto klubą - susidaro piko metu.



Daiktų istorija

Ar kada susimąstome, ką vaikai mokosi mokyklose? Lietuviškose, amerikietiškose. Šalia pagrindinių dalykų tokių kaip gimtoji kalba ir istorija, matematika. Amerikoje kitokia pamokų / dėstomų dalykų sistema (parašysiu kada išsamiau), tad yra tokia disciplina kaip "science". Išsiverskite kaip patogiau :), nes man per sudėtinga užduotis. Pamokos metu vaikai atlieka eksperimentus, pvz. susijusius su žemės drebėjimais. Iš to kaip apibūdino, ką vaikai veikia, tai turėtų būti mūsų supratimu biologijos, geografijos, fizikos, chemijos, t.y. gamtos/ gyvybės mokslų pradmenys.
Taigi, vienos tokios pamokos metu vaikai žiūrėjo "daiktų istorija" (The Story of Stuff).Galima rasti youtube.com, arba projekto tinklalapyje. Gal nieko naujo ir nesužinosime, bet susimąstyti dar kartą privers.
Čia panašiai kaip vieno renginio apie ekologiją metu mokiniams uždavė klausimą, kas labiausiai sumažina poveikį aplinkai. Iš penkių variantų teisingiausias (nes visi pateikti buvo skirti mažinti poveikį aplinkai) buvo "nepirkti". Tai šiuo atveju būtų (proceso atgaline tvarka): "nepirkti", "nereklamuoti", "negaminti" (pigių, trumpalaikių, nuodingų cheminių prisotintų, nereikalingų prekių).
Geras pavyzdys su mada ir aukštakulniais - juk aiškiai matosi, kurio sezono batelius avime. Man tai kas, niekad nesivaikiau mados, bet iš esmės - tai juokinga.
Kiek metų avite tuos pačius batus? Dirbate tuo pačiu kompiuteriu? Kalbate tuo pačiu mobiliuoju telefonu? Ar pstebite, kad mobilieji telefonai turi tendenciją sugesti maždaug po dvejų metų - ima nebeveikti mygtukai, nejungia skambučių, dingsta garsas ir pan. Ar ne taip sukonstruota mados/ marketingo/ pardavimų skatinimo ir vartojimo sistema?

Vaizdai pro langą

Didžiulė eglė. Labai norėjome pasipuošti Kalėdoms, bet per toli :).

Gerai, kad medžiai be lapų - tolumoje matosi kalnai.

... ir katalikų kapinės ...

Tas pats vaizdas - bandymas fotografuoti sutemus. Apačioje - apšviestas prekybos centro kompleksas.

Antrasis bandymas sutemus.

Šiandien vakare pasnigo, sninga ir dabar. Jei temperatūra nukris žemiau nulio, jei sniegas nenutirps, rytoj į mokyklą nereikės. Jau šiandien po pietų mietse mačiau, kad autobusai buvo su grandinėmis ant galinių ratų. Kadangi Sietlas neturi nei gatvių valymo mašinų, nei druskos ar smėlio barstymui, sniego diena mokykloje reiškia laisvą dieną. Beje, ji niekur nedingsta, o perkeliama į kitą laisvą nuo pamokų dieną. Laisvų dienų yra keletas - tarp semestrų, kai mokytojai tobulinasi ir pan. Geriau, kad pamokos vyktų ir būtų sutrumpinta diena, tada vaikams ir mokytojams nereikės atidirbti. Tad jei bus sniego ryt lauke, būtinai fotografuosiu, juk čia sniegas mieste - įvykis. Kalnuose aišku viskas kitaip. Ten sniegas įprasta. Gagyvensim, pamatysim, ką atneš rytojus.

Kainos, kaip jas suprasti?

Buvau girdėjusi, kad kainos parduotuvėse yra negalutinės ir kad galutinė kaina, t.y. pinigų suma, kurią palieki kasoje gerokai skiriasi nuo sumos, kuri parašyta prie prekių. Realiai susidūriau su tuo Niujorke, kai perkant prekes pridėjo dar kažkiek, jei gerai pamenu, virš 8 proc., bet taip smarkiai nesijautė, nes pritaikė kažkokią prieššventinę nuolaidą.
Sietle prie prekių ir paslaugų paprastai prideda 9,5 proc. taip vadinamų sales tax. Kiek skaičiau, sales tax skiriasi priklausomai nuo valstijos ar netgi miestų toje pačioje valstijoje. Taip pat gali skirtis skirtingų kategorijų prekėms ir paslaugoms. Čia, priešingai nei PVM, sales tax moka galutinis vartotojas, o tarpininkai (dealer) šio mokesčio nemoka. Per mažai kažko esu pirkusi, kad galėčiau "ekspertiškai" įvertinti kiek už ką papildomai dar sumokama sales tax. Dar prie kitų kainų matau tokias pastabas, kad prie kainos bus pridedama "sales and local taxes". Tai čia, kaip jau ir užsiminiau, skiriasi mokesčiai skirtinguose valstijos miestuose. Dėl taikomo mokesčio tarifo sprendžiama referendume.
Šeštadienį buvau įkišusi nosį į vietinių ūkininkų turgelį. Fotografuoti nedrįsau. Gal kitą kartą, tada ir nuotraukas sudėsiu (čia tik apie kainas). Įdomu tai, kad ūkininkai kainas buvo surašę tokias, kokią ir sumokėjau. Išeinant iš turgaus palydi užrašas, laisvai išvertus galėtų būti "Ačiū, kad remiate vietinius ūkininkus".
Linksmoji dalis yra išpardavimai, akcijos, nuolaidos ir kt. Nes kartais nesuprantu, kokią kainą turėsiu mokėti, jei būna jau nukainuota, tada taikoma "dienos" nuolaida, "prekės" ar "galutinio išpardavimo" (final sales) nuolaida. Kaip viena lietuvaitė teisingai įvardino, "kad mokėsi daugiau nei parašyta yra mažai tikėtina, o kad mažiau - tai gali būti beveik tikras". Tai šia logika ir remiuosi. Ir kiekvieną kartą teigiamai nustembu. Ir netgi 9,50 proc. mokesčiai tos nuostabos nesumenkina.