Sniegas, šaltis ir pagaliau - dviratis!

Taigi, sniego vis tik truputį iškrito, atšalo iki 26F (apie -3C). Pranašauja, kad bus šalčiausia vasario 25-oji. Mokyklose atostogos, bet atšauktos papildomos veiklos, nukelta mokslo dienos pradžia daugelyje koledžų, kai kurie campus'ai uždaryti, kai kurių regionų transportas kursuoja sniego maršrutais.
Pačiame Sietlo mieste sniego mažai, bet nuo didelio judrumo geriau susilaikyti - vengti slidžios dangos.

Vakar pagaliau nusipirkau dviratį ir, pažeisdama visas taisykles, grįžau juo namo, nedevėdama šalmo. Smagiausia buvo tai, kad pranašauta pūga vis dėlto mane pasigavo pakeliui namo ir teko markstytis, nes sniego/ ledo grūdeliai (liežuvis neapsiverčia jų vadinti snaigėmis) baisiai jau badė akis, skruostus, o blogiausia, kad ėmė tempti, o šviesų / lempų irgi dar neturiu. Taigi, šiandien pasivažinėjimas dviračiu dėl netikėtų eismo sąlygų ir netinkamos įrangos, atšaukiamas :). Teks įsigyti lemputes, šalmą ir užraktą, kad jausčiausi saugi ir kitiems nebūčiau nesaugus kliuvinys ant kelio.

Jamis XR Explorer Mountain Bike

Noriu, kad būtų šilta :). Vėl. Aišku, tai pakankamai subjektyvu, nes galiu ranką duoti nukirsti, kad jei išeičiau į lauką, vė, sutikčiau basakojų sietliečių.

Sniegas ir kitos kataklizmos

Kai Sietle sninga, tai tampa pagrindine dienos naujiena, nes jei pasninga, tai mieste įvedama "sniego" parengtis. Čia aš taip sugalvojau, nes nežinau, kaip tai pavadinti.
Sausio 11 rašiau, kad sninga, tai sausio 12 d. buvo įsimintina diena. Na, gal ne tokia kaip per Padėkos dieną, kai buvo uždarytos mokyklos, universitetai ir pan., bet man tai buvo įsimintina diena.
Iš pat ryto, nuo 6 valandos jungėme TV, klausėme žinių, kur kas antra naujiena buvo, kaip sninga, kiek dar snigs, ką daryti, jei nesiliaus snigti. Mokykloje pamokų pradžią nukėlė 2 valandoms, atšaukė sutrumpintą pamokų grafiką (turėjo vaikams pamokos 2 val. anksčiau baigtis). Bet nieko, užtat važinėjo mokykliniai autobusai. Na, pasnigo tai pasnigo, triukšmo buvo daug, sniego vos truputis. Tad kai 9 valandą lydėjau Mo iki autobuso, tiesiogine ta žodžio prasme, bridome ne per sniegą, o tirpstančią sniego, vandens pliurzę. Per 9 ėjimo minutes abiejų mūsų kojos permirko kiaurai, kojos sustiro į ledą. Man tai kas, aš grįžau namo, perisrengiau sausais drabužiais. O vaikai (nes tokių permirkusių stotelėje matėme daugiau) šlapiom kojom ir šiaip, atrodantys kaip  nupešioti šlapi viščiukai, dar turėjo pamokose sudalyvauti. Pasidarė labai aišku, kad šaligatvių niekas nevalo. Kaip ir gatvių.

Štai taip atrodė vaizdai pro langą

Tądien po pietų jau švietė saulė ir neliko net žymės, kad būtų buvę sniego. Na, gal tik kur saulė neužviečia, tai da buvo likę, bet tik trupiniai.

Prisiminiau, nes vėl sninga. Dieną snigo tokiais dideliais gražiais "kąsniais", vėliau perėjo į smulkią dulksną/ sniegą. Ir visą pavakarę Sietlo laikraščio interneto svetainėje atsiranda įvairūs raginimai ir atnaujinimai.
Pradedant mero, baigiant transporto kompanijos. Žmonės raginami likti namie, pasirinkti kitą darbo laiką ar būdą, numatyti ilgesnį laiką kelionei į darbą, nes transportas gali važinėti tik sniego maršrutais. Yra taip vadinamieji sniego maršrutai, kurie pakeičia įprastus, jei iškrenta sniegas ir eismo sąlygos tampa sunkios. Lietuviams atrodo juokinga, kaip ir kitų valstijų gyventojams, kurie pripratę prie tikrų žiemų. Sietliečiai vargu ar turi gatvių valytuvus.
Smagu, kad transporto kompanijos tinklalapyje galima užsiregistruoti ir gauti pranešimus į telefoną ar el. pašto, tiek dėl eismo sąlygų, tiek dėl transporto atvykimo laiko. Sukurti specialūs interneto tinklalapiai, kur sudėti patarimai, kaip elgtis kelyje, vairuoti, kai iškrenta sniego, kokios sąlygo konkrečiuose keliuose. Ir taip toliau ir panašiai. Labai geras krizių valdymo pavyzdys bet kuriai organizacijai.
O mokyklos taip pat turi informavimo sistemą, kur sudeda pranešimus (garsinius) dėl mokyklų darbo laiko pasikeitimo ar laikino uždarymo. Tąkart informavo, kad pamokos prasidės vėliau, o kitas pranešimas jau buvo apie tai, kad atšaukiamas sutrumpintas darbo laikas šešiose mokyklose.Visos viešosios mokyklos - public school - priklauso vienam administraciniam vienetui, todėl viskas vyksta centralizuotai, tiek vaikų priėmimas, tiek informavimas. Apie priėmimą į mokyklą vis dar planuoju parašyti. Kažkada kitą kartą.
O sniegas iš tikrųjų čia nelabai įprastas, nes klimatas pakankamai šiltas, nors šiluma irgi labai sąlyginė. Oro drėgmė čia didelė - siekia 90 proc. Pirmą kartą matau, kad nurodant oro temperatūrą, pvz. 30F dar yra prirašoma, kad "feels like" 22F, o drėgmė 85%.
Na ką, tikiuosi, kad naktis bus rami ir rytoj mūsų optimistinis planas "nubėgti iki bibliotekos" taps realybe.

Tuniso kuskusas su aviena

Tęsiasi pažintis su kitomis kultūromis per skirtingų šalių atstovus. Jemenas, Tunisas, arabiškai kalbančios šalys, musulmonų tikėjimą išpažįstantys gyventojai. Arabų rašytinė kalba ta pati, tačiau suprasti vienas kitą jiems nevisad pavyksta. Sako, kad gryniausia, klasikinė arabų šnekamoji kalba yra Egipte. Jei Jemene populiariausias patiekalas yra Pakistano basmati rūšies ryžiai, tai Tunise - kuskusas. Žiemą su aviena, vasarą su žuvimi, vištiena.

Tunisietė papasakojo, kad kuskuso kruopas Tunise gamina vasarą visa šeima kartu iš manų (kviečių). Maišo su vandeniu, rankomis formuoja mažas kruopeles, sijoja. Pagamintas kruopeles krupščiai išdžiovina. Džiovina dažniausiai ant stogo karštoje saulėje keletą dienų. Nakčiai užkloja, rytą vėl atidengia. Išmaišo. Dirba šeimos moterys, vadovaujant labiausiai išmanančiai. Taip kartą metuose šeima pasigamina apie porą šimtų svarų (šimtą kilogramų) kuskuso kruopų visiems ateinantiems metams.

http://www.fantes.com/couscoussier.html

 Kuskusą gamina specialiame puode.

http://en.wikipedia.org/wiki/Couscous

Kažkaip nesusiprotėjau įamžinti puodo, kurį atsinešė tunisietė, tad pasiieškojau internete. Mūsiškis labiausiai panešėjo į tą modernųjį kairėje.
Būna mažesnių, bet būna ir gerokai didesnių. Na, pabandykite pamaitinti 30 asmenų šeimyną (šeimoje 9 vaikai, keli iš jų jau sukūrę savo šeimas, turi vaikų, tai ir susidaro apie 30 valgytojų) ir taip kas savaitę. Tokiu atveju, puodas yra aukštesnis, kažkur man iki pečių. Ir jo ant tradicinės kaitlentės nestato, o turi specialią kaitlentę, kurią stato ant žemės. Jau šitame puode ką nors pamatyti buvo sunkoka :).

Taigi, apatiniame puode troškinosi dvi ėriuko kojos (mažesnės dalys, viso apie du svarus, na, kilogramas) su prieskoniais: kurkuma (ciberžolė), aštrūs pipirų (paprikos) milteliai, juodieji pipirai, druska, pomidorų pasta.
Atskirame inde, kuskuso kruopas rankomis maišė su vandeniu. Dviems svarams sunaudojo apie pusantro puodelio, pilant palaipsniui. Kuskuso kruopos turi būti birios, nesulipusios. Įmaišė kokis šešis gvazdikėlius, kad kvapniau būtų. Tada tas kruopas subėrė į viršutinį puoda ir jos toliau gaminosi garuose.
Palaipsniui, 10-15 minučių tarpais, į mėsą sudėjo tris morkas, labai didelio svogūno galvą, tris bulves ir dvi nedideles cukinijas. Pabaigoje dar sumetė tris aštrius pipirus.
Patiekimas labai paprastas - į negilų indą suberti kuskusą, supilti padažą nuo mėsos, išmaišyti. Ant viršaus sudėti mėsą ir daržovės.
Ar verta sakyti, kad buvo aštru. Man netgi daugiau nei truputį, taip vidutiniškai aštru. Kai jau pradeda ašaras spausti, bėgu popierinių nosinių ieškoti, nes jau ir nosis pradeda bėgti. Bet dar ne taip aštru, kad nesinorėtų valgyti. Aštrumas ateina į valgymo antrąją dalį.
Šitą reikalą dar spėjau nufotografuoti.

Kuskusas su aviena ir daržovėmis

 Kuskusą valgė kas su šakute ir šaukštu, kas su šakute ir peiliu (europiečiai). Salotos - tipinės tuniso daržovių salotos. Tik džiovintos mėtos neturėjau :), bet nieko. Lygiomis dalimis sumaišyti smulkiais kubeliais supjaustytus pomidorus (be sėklų), agurkus (nuluptus, be sėklų), saldžiąją papriką, svogūną (dėjau mažiau), paskaninti druska, pipirais, citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Ir žinoma, džiovinta mėta.

Prancūzų įtaka Tunise labai jaučiama - kasdienė duona yra tapusi bagetė, kurią kasryt sviežią ir dar šiltą pusryčiams perka duonos kepyklėlėse. Taip pat, yra daug patiekalų, kurie valgomi su duona. Bet ne kuskusas.
Visagalio interneto ir youtube dėka susipažinome su tradiciniais (klasikinėmis) Tuniso ir Jemeno šokiais, dainomis. O kur dar šių dienų politinės aktualijos, istorijos pakartojimas.
Mano napoleonas (irgi prancūziška įtaka, mille feuille) puikiausiai tiko prie jemenietiškos arbatos, kuri labai priminė indišką arbatą (sakyčiau, kad tokia pati, bet taip sakyti geriau nereikia :). Arbatą išvirė labai paprastai - užvirė juodos arbatos lapelius, pavirė, sudėjau išgliaudytas karadamono sėklas, cukraus ir viską užbalino sutirštintu pienu (ne kondensuotu, o sutirštintu, be cukraus).

Čiliečių daina

CulturalFest2011 metu netyčia nufilmavau Čilės studentų pasirodymo dalį:

CulturalFest2011

Štai ir baigėsi kultūros šventė/ mugė (gal galime vadinti ir kitaip) - CulturaFest2011 - visas pasaulis per vieną dieną.
Kažkaip netyčia pakliuvau į viliojimo pinkles per FIUTS kasmėnesinius trečiadieninius pietus tarptautinei universitete UW bendruomenei. Nuėjau padėti, kitaip sakant pasavanoriauti, o gavosi kaip visada - su vienu pašneki, kitas pakalbina, taip ir prikalbino lietuvišką stendą padaryti. Na, kaip sakoma - neduok žmogui pavalgyti (gerai, kad buvau nealkana), o duok pakalbėti, tai bet ką įtikins, o jei dar sąžinę paklibins... Na, vienu žodžiu, prikalbino mane ir dar kai ką ir mes padarėme. O kas gi mums beliko?
Lietuvos ambasada Vašingtone maloniai sutiko padėti su lietuviškais leidinukais, tai gavome didžiulį siuntinį ir galėjome ne tik pademonstruoti, bet ir padovanoti informacinių leidinių apie Lietuvą.
Reikėjo paruošti trumpą informaciją, taip vadnamą "passport" apie Lietuvą, tai iš gero pusės puslapio liko viena frazė. O klausimus sugalvojom ne tik iš tos informacinės medžiagos, kurią sukabinome ant užuolaidinės sienos, bet ir iš "passport'o". Iš bėdos išgelbėjo atspausdinta prezentacija. Oj kaip vargo mokinukai, o kartu ir mes su jais. Pagal išankstinį planą, parodoje - mugėje turėjo apsilankyti apie 500 mokinukų (elementary school), maždaug 1-5 klasės. Gal tiek ir nebuvo, bet per tris valandas, kada jie ėjo, nuvargau tiek, kiek per normalią darbo dieną niekad nepavargstu. Bendravimas išsunkia. Ypač su vaikais. Parodos prganizatoriai paruošė "Pasus", o mokinukai matyt gavo užduotį, surinkti kiek galima daugiau antspaudukų.
Mes (lietuviai) antspauduką uždėdavome, jei atsakydavo į klausimą. Va čia ir buvo pati linksmiausia dalis. Vaikai juk tokie skirtingi. Jau nekalbant apie tai, kad jie iš skirtingų šalių. Du airiukai nepaprastai džiaugėsi, kad Lietuva Europoje ir keliskart pakartojo, kad jie irgi iš ten, iš Europos. Mes ne tik antspaudukus uždėdavome, bet netgi leisdavom pasirinkti, kokios papildomos dovanėlės jie norėtų - saldainio ("Ananasiniai"), ar vėliavėlės (savidarbė, kotelis iš dantų krapštuko). Visai nemaža dalis rinkosi vėliavėles, o keli netgi paprašė lankstukų. Vieni vaikai, dar klausimų neištraukę, sakė, kad sunku ir iš kur jie gali tą atsakymą žinoti. Kiti stipriai susikaupdavo ir eidavo rinktis lapelio su klausimu. Vieniems užtekdavo parodyti, kur gi tie atsakymai slėpėsi, o kitiems tekdavo net eilutę pirštu bakstelėti, kad atsakymą rastų. "Dykai" anspauduką duoti juk negali, nepedagogiška, ypač kai penkių ar šešių vaikų grupė stovi ir visi skirtingai reaguoja, juk negali vienam daryti nuolaidų, o kitam - ne. Va šitai ir išvargino. Lengviau būtų buvę tiesiog antspauduką uždėti. O antspaudukas gražus pasitaikė - šypsenėlė (smile :)). Lietuvoje pradinukai tokias šypsenėles vietoj dešimtukų ("puikiai") renka.

Vuvuzelos - iš kaimynų, Pietų Afrikos Respublikos, stendo. Visą pusdienį klausėmės :).

Vaikai ieško atsakymų. Šalia - Čilės stendo dalis.

Darbinė dalis, kai lankėsi plačioji visuomenė ir mokinukai, truko nuo 11.00 a.m. iki 2.20 p.m. Nors turėjo baigtis antrą valandą, bet kaip visad, tai užtruko. Buvo įtempta, smagu ir drauginga, nes pati atmosfera buvo labai šilta, draugiška.
Nuo į 5 p.m. rinkose kita publika, t.y. tie, kas dalyvavo priėmime ir aukcione, o paskui žiūrėjo įvairių šalių pasirodymus. Buvo ramiau, tad apėjome ir kaimynų stendus, netgi savo nufotografavau :).

Kaip juokavo Pietų Afrikiečiai, "mes suradome tik 5 priežastis, o jūs - net 15, kodėl reikia aplankyti šalį :). Komplimentas, ar ne?

Gražūs Čilės vaizdai.

  



Indija



Indijos prieskoniai

Lietuva/ Lithuania

Tauta, ne valstybė, anot Wikipedia.

Italija

Saudo Arabija

Keletas nuotraukų iš vakarinės dalies. Kokybė abejotina, bet vistiek šis tas.

Filipiniečių šokis. Visi plojo, nes greitis buvo nerealus, o pataikyti į tarpus tarp lazdų - ne kiekvieno kojoms ir koordinacijai :).

Japonių kūrinys. Instrumentai primena mūsų kankles.

Pertraukos metu galima buvo pasivaišinti desertu. Skanūs keksiukai :).

Ukrainiečių šokis. 14 moterų ir 4 vyrai. Tiek sveikatos ir ištvermės tik pavydėti galima.

Čiliečių pasirodymas - muzika + vaizdas.

Čiliečiai

Renginys organizuotas buvo profesionaliai - viskas apgalvota iki detalių. Dalyvius net pamaitino. Ar kada pagalvojote, kaip pamaitinti daugiatautę, multikultūrinę, skirtingas religijas išpažįstančią bendruomenę? Aš pagalvojau, kad sunku rasti universalų sprendimą. O FIUTS rado - sūrių pica (cheese pizza), vat taip :). Jau nekalbant apie vandenį, kavą, arbatą, sumuštinius, užkandžius (sausainius ir traškučius). Ir nemokamus stendo kapitonui ir svanoriams į priėmimą ir vakarinį pasirodymą. Net nežinau, ar profesionali renginių organizavimo kontora geriau suorganizuotų už šią studentų organizaciją, kurios veiklos pagrindas - savanoriai.

Su pagarba FIUTS,
Sigita

P.s. daugiau apie FIUTS http://www.fiuts.washington.edu/

Super bowl XLV

Šiandien vyko tas didysis metų įvykis - Super bowl XLV, t.y. 45-osios amerikietiško futbolo varžybos dėl super taurės. Visą savaitę galima buvo stebėti, kaip vietiniai gyventojai ruošėsi šiam įvykiui - supermarketuose kraudavo didelius vežimus įvairių užkandžių ir gėrimų, o laukdami prie kasos kalbėdavo apie super bowl. Kavinės, barai ir užkandinės kvietė kartu švęsti ir siūlė ypatingus meniu ir kainas.
Panašiai lietuviai stebi krepšinio varžybas. Gaila, į miestą neišlindau, tad negaliu pasakyti, ar tikrai taip, bet TV transliacijos metu kameros parodė, kad už stadiono ribų varžybas dideliuose plazminiuose ekranuose stebėjo tikriausiai ne mažiaužmonių nei viduje.
Kiekvienas marketingo (rinkodaros, reklamos) studentas dar studijų metu išgirsta, kaip kurimi reklaminiai klipai šioms rungtynėms, kad reklamos kainos šokteli net ne kelis kartus, nes galimybė pasiekti tiek daug tikslinės grupės atstovų yra išskirtinė. Internete pilna reklamos klipų įvertinimų, komentarų, balsavimų.
Įdomu, kad net šios dienos serialų (pvz. Glee) epizoduose yra super bowl tema. Kaip ir Simpsonų reklama runktynių metu.
Dar nelabai suprantu, kas vyksta aikštėje, bet kažkada per Kalėdas žiūrėjau filmą apie futbolą, tai jau buvo pradėję akyse ir galvoje šviesėti. Matyt, reikia taisykles pasiskaityti... kitai super taurei. 

Voveraitės ir meškėnai

Kažkaip keista matyti laisvai lakstančias voveraites ir meškėnus. Voveraites matau dažniau, net nufotografuoti spėjau. Meškėno kažkaip nufotografuoti nespėjau :(, bet gal dar spėsiu.

Sako, kad skirtinguose miestuose ir voveraitės skirtingai elgiasi. Vašingtone jos greitesnės nei Sietle, o Niujorke dar greitesnės nei Vašingtone. Gal todėl ir spėjau ją nufotografuoti? Matyt. Smagu.
Jos, taip sako, atspindi žmonių charakterį. Gyvenimas Sietle lėtesnis nei Vašingtone, kur viskas dar neskubriau nei Niujorke.

Meškėnas, vos tik jį/ ją sutinku, iš karto pasislepia. O atrodo toks didelis, storas, nerangus.